ta

3 tà prt. NdŽ, LKKXVIII81 žr. 3 tai: 1. Tas vaikas ta į tėvą daugiau panašus y[ra] Sd. Aš ta mokėjau gerai latviškai, kai bandą ganiau Žg. Mama ta jau po munęs eitum Trk. Ta kas, ka senas! Sakoma yra: po senu – po barzda, po jaunu – po votegu Plt. Ta ans galia supykti, ka paliks be piningo Als. Jis ta mani išvedė, ant plento pastatė – ta daugiau nuejau Mšk. Ta duok šen tą skleinyčia Vvr. Nu ta būk sveikas! (geriant) Trk. Pri Rimkaus ta rods buvo balius! Kl. O jau skanį kąsnelį ta jau nė galvoti nebuvo kūmet Krtn. 2. NdŽ Ištrata lauko, tà liežuvelis! Krš. Ta tavo pasiutimas – visims akis lupa, nepasiduoda DūnŽ. Kas ta kaitris, kas ta giedris oro! JI421. Kas tà brangis javų! J. Ka vyrai, ta vyrai! Kv.

◊ tà ganà sakoma stebintis: Partekę (labai turtingi) žmonys, ta gana! Šts.